Apie berniuką iš pasakos – Mažąjį Muką
Dora Žibaitė
10/27/20262 min read
Kartą jį pavadinau Gendalfu. O jis, žmogus metuose, neskaitęs „Žiedų valdovo“ ir nežiūrėjęs filmo, šiek tiek išsigandęs manęs klausia: „Kas jis toks?“ Juk gal aš noriu jį įžeisti. O aš sakau: „Gerasis burtininkas.“
Taip aš vadinu Rimantą. Dažniausiai visi, savi ir svetimi, jį vadina Rimuku arba Mažuoju Muku iš senos pasakos apie vieną berniuką.
Pasaka apie Mažąjį Muką byloja, kad gyveno kartą toks nedidelio ūgio protingas berniukas, kurį tėvai norėjo išmesti iš namų, tačiau berniukas atranda stebuklingas paplūdimio šlepetes ir lazdelę, kurios jį paverčia turtingu ir išmintingu viziriu.
Ir vis tiek žmonės iš pavydo jį atstumia ir išduoda, galiausiai išveja iš karalystės ir Mažasis Mukas pasilieka visiškai vienas. Bet užuot liūdėjęs ir krimtęsis dėl nelaimės, jis išeina ieškoti nuotykių, jų randa ir patiria dar daugiau stebuklų.
Dabar Mažajam Mukui jau šešiasdešimt metų ir jis dažniausiai sėdi ant jūros kranto. Taip, tai gryna tiesa, nes Mukas darbuojasi Klaipėdos pliaže – visaip kaip tvarko aplinką: renka šiukšles, keičia suoliukus, dažo persirengimo būdeles, kasa sniegą, pučia smėlį, tvarko kopas ir ne tik.
Dar Mažasis Mukas Antrojoje Melnragėje turi savo „būstinę“, kurioje žiemą vasarą, rudenį pavasarį rengia koncertus: groja dambreliu, lūpine armonikėle, dūdele, skambina gitara.
Turi nusipirkęs mikrofonus, garso kolonėlę ir naudojasi „bliutūfu“, kaip ir priklauso tikram muzikantui. Jį žavi Australijos aborigenų ir Amerikos indėnų muzika, taigi iš ten jis semiasi įkvėpimo. Jo klausosi kirai ir praeiviai, kurie kartais sustoja pasikalbėti, o jis jiems padovanoja „jūros pabarstukų“.
Mukas visą amžių svajojo tapti artistu, tik nemokėjo groti! O, kaip žinome, mintys pritraukia tikrovę, ir štai, beveik sulaukus šešiasdešimties metų, ant jūros kranto susikūrė MarkaMukas – berniuko, kuriuo kažkada buvo Mukas, ir paties Muko muzikinis duetas.
Markui – trylika metų. Jis pats kuria muzikinius instrumentus ir turi idealią klausą. Tik jam visi sakė, kad dainuoti nemoka... Tačiau prie jūros su Mažuoju Muku jis dainuoja.
Jiedu susipažino folkloro ansamblyje ir dabar yra neišskiriami draugai. Susitinka kiekvieną savaitgalį ir kartu daro muzikines improvizacijas. Balsais ar instrumentais – nesvarbu, – jie kviečia prisijungti kiekvieną be išimties, didelį ir mažą, turtingą ir vargšą.
Taip ir sklinda jų muzika lyg angelų trimitai iš dangaus iš mėlynojo namo prie jūros.
Tai pasakojimas žmogaus, kuris beveik 40 metų buvo praradęs save alkoholyje, tačiau jau daugiau nei 8 metus yra blaivus. Jis patikėjo ir tapo laisvas, o dabar dirba geruoju burtininku Klaipėdos grafystėje ir saugo mažutėlius nuo šio pasaulio neteisybių.
Jei norite jį sutikti, ateikite prie jūros.